Finansavimas ir ES pinigai

Lietuvai narystė ES atveria naujas perspektyvas, padeda siekti išsivysčiusių šalių lygio ir užtikrina piliečių gerovę. ES parama naudojama įvairiose srityse tokiose kaip žemės ūkio, pramonės, verslo, sveikatos bei daugelyje kitų. Tai savo ruožtu paspartins ekonominę pertvarką. Lietuva turi galimybę pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama. Vien per paskutinius tris metus t.y. 2004 - 2006 m. bendra ES parama Lietuvai siekė apie 9 milijardus litų. Artėjančius metus parama sudarys apie 36 milijardai litų. Mūsų valstybė turės galimybę naudotis Europos socialinio, Sanglaudos, Europos regioninės plėtros fondų teikiama parama.

Vis dažniau ES struktūrinių fondų parama Lietuvai tampa viešųjų, politinių bei visuomeninių diskusijų objektu. Annot ES komisarės Dalios Grybauskaitės „ padėtis Lietuvoje kasmet blogėja – 2004 m. pagal lėšų panaudojimą Lietuva pirmavo, 2005m. buvo vidutiniokė, o pernai atsidūrė sąrašo pabaigoje“ [66]. ES paramos įgyvendinimo problematiškumą atspindi ir Valstybės kontrolės pateikta ataskaita, kad 2006 metais Lietuva nepanaudojo ES teikiamos paramos planuotų 1 mlrd. 164 mln. litų [75]. Neįsisavintos lėšos reikštų jų grąžinimą į ES biudžetą, nes perskirstyti šių lėšų kitoms ES politikoms nėra galimybės. Menkas lėšų įsisavinimas gali kelti ne tik politines bei fiskalines problemas, bet ir įtakos ES skiriamos paramos dydį Lietuvai ateityje.

Praėjus beveik pusketvirtų metų nuo to laiko kai, Lietuvai buvo pradėta teikti ES parama pagal 2004 m. - 2006m. Bendrąjį Programavimo Dokumentą, tačiau iki 2007 m. lapkričio 1 d. įsisavinta 50 proc. visų minėtam periodui skirtų ES lėšų. Lėšų įsisavinimo skaičiai ir lygis ypatingai didelę reikšmę įgauna žinomoje taisyklės N+2 perspektyvoje, (kai paramai įsisavinti skiriami papildomai du metai nuo paramos pabaigos) kadangi likusiai paramos daliai įsisavinti liko tik metai.

Jau pats faktas, kad Europos Sąjungos Bendrojo Programavimo Dokumento paramos įsisavinta tik 50 proc. SADM prižiūrimoje  srityje tik 38 proc., ŠM prižiūrimoje srityje – 40 proc., o ŪM administruojamoje srityje – 43 proc. rodo, kad ES struktūrinės paramos panaudojimo procese kyla natūralus klausimas – kodėl? Kame tokio žemo paramos panaudojimo lygio priežastys? Be to, paramos panaudojimo praktinė patirtis byloja apie didžiules valdymo, biurokratizavimo, tuo pačiu neefektyvaus įsisavinimo problemas. Darbo tema mažai nagrinėta Lietuvoje. Europos Sąjungos parama Lietuvai, jos reikšme šalies ekonomikai, lėšų įsisavinimo eiga ir rezultatai nėra pakankamai analizuojami.